Festivalio metu Alytaus miesto teatro inicijuojamas renginys „Namai suARTina“ padovanojo miestui penkias neofreskas – miesto pastatų sienoms. Buvo pakviesti šeši žinomi Lietuvos menininkai sukūrti piešinius atskleidžiančias tų pastatų istorijas.
Telekomunikacijų ir prieškario autobusų stoties pastatus papuošė Pijus Šematulskis – “Duona” ir Dariaus Janonio – “TESKA”.
Piešinys “Laukiantis keleivis” įsitaisė ant prieškario autobusų stoties pastato. Kur susiruošė nupieštas keleivis – galbūt žino tik pačios šio pastato sienos, o pats “Telegrafas” dar iki dabar atlieka telekomunikacijų sklaidą.
Išskirtinę neturinčią analogų Lietuvoje bei užsienyje technika kuriantis Artur Širin atskleidė Šaulių namų istoriją. Hipių taikos ženklas – taikos balandis ir ryškios spalvos, tokį piešinį pasirinko autorius.
Dailininkas Artūras Šimonis, teatro mylėtojams gerai pažįstamas scenografas. Ugniagesių gatvėje įamžino čia praėjusiame šimtmetyje veikusią aukštos klasės siuvyklą. Istorijos verpetuose keitėsi miesto išplanavimas, gatvių tinklas, neliko senųjų pastatų, tačiau pasakojimai ir prisiminimai niekur nedingo kai nuo šiol pastato sieną puošia “Siuvėja su katinais”.
Ir “Nerūpestingos ateities vizija” – tokiu pavadinimu pasipuošė meno kūrinys, kuris dabar puošia Alytaus Jaunimo centrą prie kurio dirbo gerai žinomas menininkas, grafičių pradininkas Lietuvoje – Tadas Vincaitis, jam padėjo Karolis Grubis.
Festivalio metu gimę kūriniai suteiks miesto veidui daugiau spalvų, žaismingų vizualių akcentų, o patys piešiniai ant pastatų sienų atkurs ir sujungs miesto praeities ir dabarties fragmentus, skatins bendruomenę įsitraukti į kūrybinį sūkurį.
Festivalio metu Alytaus miesto teatro inicijuoto festivalio „Namai suARTina“ metu buvo ištapytos penkių miesto pastatų sienos. Šeši žinomi Lietuvos menininkai Alytaus miesto senamiestyje ant didelių pastatų sienų kurė neofreskas, atskleidžiančias tų pastatų ar net žmonių istorijas.
Telekomunikacijų ir prieškario autobusų stoties pastatus muralizmu papuošė Pijus Šematulskis – “Duona” ir Dariaus Janonio – “TESKA” duetas, kurie sujungė jėgas festivalio metu.
Piešinys “Laukiantis keleivis” įsitaisė ant prieškario autobusų stoties pastato. O kur susiruošė nupieštas keleivis – galbūt žino tik pačios šio pastato sienos. O pats “Telegrafas” dar ilgai primins apie anuomet pastato svarbą miestui.
Išskirtine, neturinčia analogų Lietuvoje bei užsienyje technika kuriantis Artur Širin atskleidė Šaulių namų istoriją. Hipių taikos ženklas, taikos balandis ir ryškios spalvos – tokį piešinį pasirinko autorius.
Dailininkas, teatro mylėtojams gerai pažįstamas scenografas, Artūras Šimonis Ugniagesių gatvėje įamžino čia praėjusiame šimtmetyje veikusią aukštos klasės siuvyklą. Istorijos verpetuose keitėsi miesto išplanavimas, gatvių tinklas, neliko senųjų pastatų, tačiau pasakojimai ir prisiminimai niekur nedingo, kai nuo šiol pastato sieną puošia “Siuvėja su katinais”.
Ir “Nerūpestingos ateities vizija” – tokiu pavadinimu pasipuošė meno kūrinys, kuris dabar puošia Alytaus Jaunimo centrą, prie kurio dirbo gerai žinomas menininkas, grafičių pradininkas Lietuvoje -Tadas Vincaitis, kuriam padėjo jo kolega Karolis Grubis.
Butent festivalio metu gimę kūriniai suteiks miesto veidui daugiau spalvų, žaismingų vizualių akcentų, o patys piešiniai ant pastatų sienų atkurs ir sujungs miesto praeities, dabarties ir ateities fragmentus, skatins bendruomenę įsitraukti į kūrybinį sūkurį.
